Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja metodininkė, www.voruta.lt
Lietuva – mažas žemės kampelis,
Koks lietuviui esi tu brangus!
Šiais metais visa mūsų Lietuva, taip pat ir užsienio lietuviai švenčia šios iškilios datos 99 – ąjį gimtadienį, o kitais metais iškilmingai bus paminėtas mūsų valstybės atkūrimo 100 – metis.
Vasario 16 –oji tai sukaktis, kuriai paminėti vienos valandos neužtenka
Minint svarbią valstybinę datą, kiekvienas lietuvis ieško įvairių būdų kaip ją įprasminti savo gyvenime, savo darbuose bei savo širdyse. Juk vasario 16 – oji tai sukaktis, kuriai paminėti neužtenka vienos valandos, vienos dienos, vieno renginio ar vieno minėjimo, kad ji pažadintų meilę Tėvynei, meilę jos istorijai bei kiekvienam lietuviui. Tad su kolege mokyklos psichologe Vilma Gaigalaite nutarėme šiai šventei ruoštis prieš kelias savaites. Savo sprendimą draugiškai bei kūrybiškai aptarėme kartu su 7 b klasės mokiniais.
Mokiniams buvo pateikta išankstinė užduotis. Namuose jie turėjo parašyti rašinėlius, skirtus Lietuvai. Šia tema buvo organizuota mokinių ir mokytojų darbų paroda, papuoštas kabinetas.
Integruota istorijos – psichologijos pamoka ,,Lietuva ir aš‘‘
Šventinės savaitės pradžia tapo integruota istorijos – psichologijos pamoka ,,Lietuva ir aš“. Pamokos pradžioje buvo žiūrimos skaidrės, kuriose atsispindėjo priežastys, paskatinusios lietuvių tautai žengti link Nepriklausomybės Akto paskelbimo. Vaizdo medžiagoje taip pat buvo pateikti faktai apie lietuvių veiklą dėl nepriklausomybės atkūrimo Pirmojo pasaulinio karo metais (1914 – 1918 m.), pačioje Lietuvoje, bei už jos ribų. Skaidrėse buvo pateikti faktai, kurie teigė, kad ypač aktyvūs buvo lietuviai, gyvenantys JAV. Amerikos lietuviai dosniai aukojo nemažus pinigus. Jų entuziazmas būdavo toks didelis, kad darbininkai šviesuoliai klojo sunkiai uždirbtus dolerius, moterys movėsi nuo rankų žiedus, aukojo brangenybes – Lietuvos reikalui. O kai JAV įsijungė į karą, 30000 Amerikos lietuvių įstojo savanoriais į Amerikos kariuomenę, nes JAV prezidentas skelbė, jog, sąjungininkams laimėjus, bus parūpinta laisvė visoms pavergtoms tautoms. Pateiktoje vaizdo medžiagoje mokiniai taip pat galėjo susipažinti su Nepriklausomybės Akto signatarais, jų biografijomis, išsilavinimu, bei pačiu Lietuvos Nepriklausomybės aktu.
Mokyklos psichologė Vilma Gaigalaitė veda integruotą istorijos psichologijos pamoką
Mokyklos psichologė Vilma Gaigalaitė pasidalino prisiminimais, kaip mokiniai, mokytojai, studentai ir dėstytojai šventė Vasario 16-ąją Vilniuje, surengdami įsimintiną ir neįprastą rytmetį, kuris tapo ypatingai jautriu ir brangiu jiems įvykiu: Vasario 16-ąją jie aplankė Signatarų namus, sudainavo dainą “Lietuva brangi”, vėliau vyko sveikinti negalinčius šios dienos švęsti Ozo prekybos centro darbuotojus. Mokiniai galėjo pamatyti vaizdinę medžiagą, kaip staiga netikėtai suskambusi daina “Lietuva brangi” pradžiugino Ozo prekybos centro darbuotojus ir lankytojus, kurie noriai įsijungė, dainavo kiekvieną dainų šventę palydinčią, viso pasaulio lietuvius vienijančią, patriotinius jausmus žadinančią “Lietuva brangi”.
Po to mokiniai dar papildė bei papuošė tautine simbolika savo rašinėlius, piešė, karpė, spalvino trispalves širdeles, su kuriomis keliavo į senąsias Pasvalio miesto kapines.
7 b klasės mokinių mintys apie Vasario 16 –ąją
,, iki 1918 m. vasario 16 – osios Lietuva pergyveno okupacijas, siaubingus įvykius, privalėjo kalbėti ne savo kalba, jautėsi labai nesaugiai. Ši istorinė data atvėrė lietuviams duris į šviesą, į kitokį gyvenimą, o svarbiausia į laisvę ir nepriklausomybę. Todėl, mano manymu, Lietuvą reika branginti ir saugoti.‘‘ Adomas.
,, Vasario 16 – oji – kas tai? Ką ji reiškia kiekvienam iš mūsų? Tai ne tik vėliavos iškėlimas, o lemtinga data Lietuvai ir mums visiems. Ypač jaunai kartai. Kiekvienas lietuvis turėtų didžiuotis savo tėvyne.‘‘ Rugilė
,,Mes turime mylėti savo Tėvynę Lietuvą.“ Gustas – Antanas.
,, Lietuvą gražiausia matyti iš viršaus: taip žalia, gražu. Čia įvyko labai svarbių istorinių įvykių. Vienas iš jų – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai įvyko 1918 m. vasario 16 d. , kai buvo pasirašytas Nepriklausomybės Atkūrimo aktas. Kartais pagalvoju, o jei būtų nepasirašę šio svarbaus dokumento, kokios piktos jėgos būtų neleidusios to padaryti. Kas būtų tada? Ar Lietuva būtų dabar laisva? Aš manau, kad taip. Juk ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė yra pasakiusi, kad lietuviai, jeigu jie bus palaužti fiziškai, bet dvasioje visus amžius buvo ir bus stiprūs. ‘‘ Armida.
,, Kiekvienoje iš mūsų širdžių gyvena laisvė, kad ir koks žmogus esi , bet laisvė širdyje bus amžina.‘‘ Guoda.
,, Mes būsime visuomet pasiryžę apginti Lietuvos laisvę ir garbę.‘‘ Edvinas ir Elgijus.
7b klasės mokiniai – Pasvalio Katalikių Moterų renginio dalyviai
7b klasės mokinių grupę, bei lydinčią mokyklos psichologę Vilmą Gaigalaitę pasitiko Pasvalio Katalikės moterys, tremtiniai, Vilniaus Vyskupo teologijos mokslo dr. profesoriaus, pedagogo Antano Pranciškaus Audzijonio giminaičiai, krašto žmonės, svečiai iš Panevėžio. Renginys prasidėjo prie memorialinio paminklo iš granito Pasvalio krašto tremties ir pokario metų raudonojo teroro aukų atminimui. Sveikinimo žodį tarė LKMS Pasvalio Katalikių Skyriaus Draugijos vadovybė. Pasvalio katalikės moterys papasakojo šios istorinės datos kelią bei priminė jos svarbą to metų lietuvių tautai ir šiandieninei Lietuvai. Palinkėjo visiems dvasinės ramybės bei kiek sveikata leidžia atlikti gražių ir prasmingų darbų savo kraštui bei Tėvynei Lietuvai.
Nuskambėjo Tautiška giesmė, malda. PKMSD narė Birutė Simonaitienė perskaitė Bernardo Brazdžionio eilėraštį „Lietuvos laukai“, savo motinos Konstancijos Jankevičienės eilėraštį „Kuo mes stiprūs“ padeklamavo Onutė Striškienė iš Panevėžio rajono.
Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos 7 b klasės mokiniai uždega žvakutes ir puošia trispalvėmis širdelėmis karių savanorių kapus, kurie žuvo už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1918 – 1920 m.
Uždegtos žvakės, pasimelsta, mokiniai padėjo pačių padarytos trispalvės širdutes ant Pasvalio krašto savanorių, žuvusių už Lietuvos Nepriklausomybę, kapų. Nuskambėjo Onos Striškienės perskaitytos Adelės Danguolės Samulionienės eilės „Lemtingos datos“, skirtos Vasario 16-ajai. Aplankant kapus pagerbta kunigo Petro Lileikio (mirusio 1863-1864 metų sukilimo laikotarpyje), knygnešio Kazio Gumbelevičiaus, 1918-1920 m. gydytojo oftalmologo, pedagogo, bei politinio veikėjo Petro Avižonio tėvų, Vileišių artimųjų, kitų šio laikotarpio iškilių asmenybių, kurie ilsisi šiose kapinėse, atminimas. Už visus šio mirusiojo miesto gyventojus buvo sukalbėta ,,Viešpaties Angelo malda“.
Pasvalio Katalikės moterys, tremtiniai bei svečiai prie karių savanorių kapų
Ekskursija Pasvalio Krašto muziejuje ir edukacinė pamoka
Pasvalio Krašto muziejuje dalyvavome ekskursijoje „Pasvalys XIX a. pab.- XX a. pr. 1918 m.“, susipažinome su šio laikotarpio istoriniais įvykiais. Taip pat dalyvavome muziejaus edukaciniame užsiėmime „Šypsokitės – tuoj išskris paukščiukas“. Tai buvo pažintis su fotografijos istorija iki šių dienų bei susipažinimas su garsiausiais Pasvalio krašto fotografais ir jų darbais. Dalyvavome fotosesijoje-varžytuvėse. Dalyviai buvo paskirstyti į dvi grupes: „Lėvuo“ ir „Svalia“. Nugalėjo pastabesni „Lėvens“ komandos nariai.
Susipažįstame su Pasvalio krašto istorija ,,Pasvalys XIX a.pab. – XX a. pr.iki 1918 m.”. Ekskursijos vadovė – muziejininkė Vida Dodienė
Praktiškai pabandėme savo kūrybines jėgas, meniškai apipavidalinant savo atsineštas fotografijas. Atlikta praktinė užduotis tarsi atspindėjo kiekvieno renginio dalyvio charakterį, savitą meninį stilių. Ekskursijos bei edukacinio užsiėmimo vadovė buvo muziejininkė Vida Dodienė. Ji nuoširdžiai, įdomiai, išradingai perteikė medžiagą.
Grupelė renginio dalyvių fotosesijoje-varžytuvėse
Nuoširdus pasikalbėjimas
Po renginio vyko nuoširdus pasikalbėjimas prie kavos ir Pasvalio Katalikių Skyriaus Draugijos parūpinto šventinio torto „Vasario 16 – oji“. Pirmininkė Vlada Čirvinskienė pateikė kraštotyrinės medžiagos iš buvusio aktyvaus kraštotyrininko Alberto Janušonio prisiminimų apie tai, kaip buvo švenčiama Vasario 16 –oji Smetoninėje Lietuvoje. Pasipuošę pasvaliečiai su trispalvėmis rinkdavosi į iškilmingas Šv. mišias Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Po Šv. Mišių pritariant dūdų orkestrui šventės dalyviai žygiuodavo į senąsias kapines (dabar P. Avižonio g.). Čia vykdavo iškilmingas minėjimas. Po to kas organizacijomis, kas šeimomis, toliau tęsdavo šventės šventimą. Kalbėdavosi, dainuodavo lietuvių liaudies, patriotines dainas. Šventėje dalyvaudavo daug jaunimo.‘‘ Vlada Čirvinskienė padėkojo renginio dalyviams, Pasvalio krašto muziejui, Pasvalio Lėvens pagrindinės mokyklos 7 b klasės mokiniams.
Piligriminė kelionė ir kiti šventiniai renginiai
Grupelė Pasvalio Katalikių Moterų Draugijos narių bei Gyvojo Rožinio maldininkų dalyvavo Šv. Mišių aukoje Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikoje. Kartu su Panevėžio Vyskupu Genadijumi Linu Vodopjanovu OFM, kunigais ir kitais piligrimais meldėsi už Lietuvos Laisvę ir nepriklausomybę.
O kitą dieną Vasario 16 – osios šventės proga dalyvavome Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčioje Šv. Mišių aukoje, kurias aukojo šios parapijos klebonas Albertas Kasperavičius bei Vėliavos pakėlimo ceremonijoje ir šventiniame koncerte.
Pabaigai
Plazdančios mūsų trispalvės prie namų bei kiekvieno lietuvio rankose Vasario 16 – osios Lietuvos Valstybės Atkūrimo dienos proga primena ne tik saulę, žalias pievas ir už laisvę pralietą kraują.
,,Trys vėliavos spalvos mums primena, kad nepriklausomybei pabudusiam žmogui reikia visiškos laisvės, tikros meilės ir teisingumo …‘‘
Dėkodami Dievui už sugrąžintą Nepriklausomybę, ryžkimės jo padedami kurti tokią Lietuvą, kurioje gerai jaustųsi kiekvienas doras žmogus. ‘‘
(Arkivyskupas S. Tamkevičius)
